Kaip išsirinkti mėsmalę?

Mėsmalė yra reikalinga kiekvienoje virtuvėje, kurioje sukinėjasi maži vaikai. Jiems kepsniai nėra labai aktualūs, o štai dešrelės ir kotletai – kur kas priimtinesnis maistas. Nors prekybos centruose ir galima paprašyti sumalti įsigytą mėsos gabalą, namuose turėti mėsmalę tikrai pravartu.

Šiame straipsnyje patarsime, kaip išsirinkti mėsmalę.

Nepermokėkite!

Pagrindinis mėsmalės pasirinkimo kriterijus yra… ekonomiškumas. Galite įsigyti brangią 200 eurų kainuojančią mėsmalę, tačiau netrukus galite suprasti, kad smarkiai permokėjote.

Sutaupėte pinigų ir mėsmalę įsigijote už 50 eurų? Galite netrukus pradėti ją keiksnoti... Dėl to labai svarbu įvertinti keletą kriterijų, pagal kuriuos nuspręskite, kiek pinigų galite skirti mėsmalei.

Kaip dažnai naudojatės mėsmale?

Pagal naudojimo dažnumą visus mėsmalių naudotojus galima suskirstyti į tris grupes:
Reti naudotojai – tai žmonės, kuriems mėsmalės prireikia kartą per mėnesį ar dar rečiau.
Vidutiniai naudotojai – žmonės, kurie mėsmale naudojasi nei 1-3 kartus per mėnesį.
Nuolatiniai naudotojai – žmonės, kurie mėsmalės beveik nesupakuoja ir naudojasi po 1-2 kartus per savaitę.

Kuriai kategorijai galima priskirti jus?

Jei esate retas naudotojas, pasvarstykite, ar jums iš tikrųjų reikia elektrinės mėsmalės. Gal pakaks rankinės? Jei malate tik nedidelį gabalėlį mėsos, toks pasirinkimas būtų labai logiškas. Jei mėsmalė turi atlikti ir kitas funkcijas, tada ieškokite elektrinės, tačiau ne itin galingos ir nebrangios.

Vidutiniams naudotojams rekomenduojama rinktis tik elektrines mėsmales, tačiau reiktų atsižvelgti ir į naudojimo įpročius ir poreikius.

Nuolatiniai naudotojai turėtų nepagailėti pinigų ir įsigyti rimtą prietaisą. Tai darbinis įrankis, kuris turi padėti sumalti daug mėsos.

Nuolatiniai naudotojai yra žmonės, kurie turi nemažai naminių gyvūnų ir jiems reguliariai gamina maistą. Taip pat prie tokių naudotojų reiktų priskirti ir medžiotojus, kuriems kartais reikia sumalti pusę stirnos ar briedžio. Net jei toks žvėris sumedžiojamas tik kartą per metus. Ūkininkai, auginantys kiaules sau ir mėsos pardavimui taip pat turėtų pamąstyti apie galingus prietaisus. Net jei turite didelę šeimyną ir mėsą perkate pusės kiaulės formatu, galite save priskirti prie nuolatinių vartotojų.

Mėsmalės galia

Mėsmalės variklis turi būti pakankamai galingas, kad sumaltų bent 1-1,5 kg mėsos per minutę. Rankomis galite sumalti 0,5 kg mėsos, be to ilgai to daryti negalėsite – tiesiog pavargs ranka. 1 kg mėsos per minutę sumala 400-700 W galingumo mėsmalės. 1,5-2 kg mėsos sumala 700-1000 W galios mėsmalės. 1000-1200 W galios mėsmalės nesunkiai įveikia 2,5 kg mėsos. Jei reikia spartesnės mėsmalės, ieškokite iki 2000 W galios mėsmalės (tokios interneto parduotuvėse yra itin retos, nes laikomos jau pramoninėmis).
Kuo didesnė galia, tuo malsite daugiau mėsos. O dėl išlaidų elektrai nesijaudinkite. Jei turite 1kW (1000 W) mėsmalę, jos darbas 1 valandą jums kainuos vos 13 centų. Tokia mėsmalė sumala mažiausiai 2 kg mėsos, reiškia visą valandą malsite 120 kilogramų (teoriškai). Tai praktiškai visas šernas ar didžiulė kiaulė. Paprastai tiek mėsos malama tik pramoniniu būdu.

Atminkite, kad kuo galia didesnė, tuo geriau mėsmalė susidoroja su problemine mėsa – kremzlėmis, sausgyslėmis, kiaulienos odos gabalais, riebalais ar net kaulais. Jei mėsą perkate parduotuvėje 5-10 kg gabalais, galingos mėsmalės tikrai nereikia.

„Reversas“

Viena iš esminių mėsmalės funkcijų, kurios prireikia malant didesnius kiekius ir įvairią mėsą. Tai atbulinė eiga. Ji reikalinga, kai matote, kad mėsmalė užstrigo, peilis ar sraigtas apsivėlė sausgyslėmis. Tokiu būdu nereikia mėsmalės ardyti, kad išvalytumėte.

Kita svarbi funkcija – apsauga nuo perkaitimo. Jei mėsmalė dirba ilgai ir labai sunkiai, varikliui reikia „pailsėti“. Dėl to jis tiesiog gali išsijungti.

Mėsmalės priedai

Mėsmalės yra naudojamos ne tik mėsai malti. Tai puikus būdas formuoti tam tikrus sausainius, gaminti dešreles, spausti sultis iš vaisių ir uogų, susmulkinti daržoves užšaldymui žiemą. Visa tai galima padaryti su specialiais priedais. Dažniausiai mėsmalės turi tik sausainių formavimo ir dešrelių darymo priedus, kurie užsisuka vietoje įprasto sietelio.
Kai kurie modeliai turi specialias daržovių pjaustykles, kurios yra ritinio formos. Taip galima supjaustyti morkas šiaudeliais ar agurkus plonomis riekelėmis. Galima naudotis ir trintuve, nors daug kas pripažįsta, kad sulčių spaudyklė turėtų būti atskiras prietaisas. Su mėsmale spausti sultis – gana ilgas ir neefektyvus darbas. Jei tai darote kartą per metus, nieko baisaus, bet jei dažniau, ieškokite sulčiaspaudės.

Iš ko padaryta mėsmalė

Geriausios mėsmalės yra iš nerūdijančio plieno. Jos ilgaamžės, nebijo darbo ir trinties. Tai praktiškai amžinas prietaisas. Dėl to kai kurie turime rankines mėsmales, likusias nuo mūsų tėvų ar senelių – jos vis dar gerai veikia, jei tik peiliukai pagaląsti (juos galanda bet kuriame galandinimo paslaugų centre).

Plieninės mėsmalės turi vieną trūkumą – jų dažniausiai negalima plauti indaplovėje. Jei mėsmale naudojatės dažnai ir norite nesudėtingo plovimo, tada rinkitės plastikines mėsmales.

Aišku, plastikas dėvisi greičiau, tačiau jos ir kainuos mažiau, nei plieninės.

Dėl to kai kurie gamintojai derina plastiko ir metalo detales.

Atkreipkite dėmesį į mėsmalės kojeles. Jos turėtų būti guminės, nes pastačius ant riebaluoto stalo mėsmalė turi būti stabili. Guminės kojelės padeda tą stabilumą išlaikyti. Plastikinės kojelės yra daugiau dėl grožio, nei naudos...

Mėsmalių metalinės detalės trinasi viena į kitą, dėl to atsiranda juodas skystis, kvepiantis metalu... Kad tokių „atliekų“ būtų kuo mažiau, reiktų kartais mėsmalę sutepti alyva. Jei jos neturite, tiks ir paprastas aliejus. Mėsmalę visada po naudojimo reikia tinkamai išplauti. Rekomenduojama tai daryti rankomis, kad neliktų jokių mėsos likučių. Jei kur bus užsilikę mėsos likučiai, jie pradės gesti ir spintelėje, kur laikote mėsmalę, pasklis nemalonus pūvančios mėsos kvapas. Tai labai nehigieniška ir nemalonu.

Mėsmalę galite įsigyti ir mūsų el. parduotuvėje ->>>