Derekis.lt parduodamoms visoms prekėms yra suteikiama gamintojo garantija, kurios terminai ir sąlygos yra nurodomi tų prekių aprašymuose arba kaip numato Europos Sąjungos teisės aktai.

Prekes, sveriančias iki 10kg, remontui reikia pristatyti į autorizuotus servizo centrus Pirkėjo sąskaita. Prekės, kurios sveria daugiau kaip 10kg ar yra įmontuotos, į nurodytą vietą atvyksta gamintojo įgaliotas serviso meistras. Serviso adresai nurodyti žemiau pagal prekės pobūdį ir gamintoją.

Garantinis aptarnavimas atliekamas įgaliotam serviso centrui pateikiant pirkimo dokumentą (sąskaitą faktūrą), šis dokumentas kartu yra ir garantinis talonas. Nemokamas garantinis aptarnavimas galioja tik tiems elektros prietaisams, kurie eksploatuojami vartotojo namų ūkyje, tenkinant vartotojo ir jo šeimos narių poreikius ir laikantis naudojimo instrukcijos nurodymų. Nemokamas garantinis aptarnavimas negalioja, jei buitinis elektros prietaisas buvo naudojamas profesionaliais tikslais - pvz. kavinėse, maitinimo įstaigose, skalbyklose ir t.t.

Garantinį aptarnavimą, kilusį dėl gamintojo kaltės, siekiama atlikti per kuo trumpesnį laiką, tačiau tai netrunka ilgiau nei:
- 14-21 dieną nuo prekės perdavimo į garantinį servisą;
- 45 dienas, jei garantiniam remontui atlikti būtina detalė turi būti pristatyta iš užsienio.

Pageidautina, kad prekė garantiniam aptarnavimui būtų pristatyta originalioje pakuotėje ir pilnos komplektacijos, t.y. kad būtų galima įjungti.

Gedimo ar kokybės nustatymo atveju kreipkitės šiais adresais:

Atkreipiame dėmesį, kad:

• visas išlaidas, susijusias su prekės transportavimu į garantinį centrą ir iš jo, apmoka Pirkėjas;
• suremontuotoms arba pakeistoms prekėms garantijos sąlygos galioja likusį garantijos laiką;
• Garantinis aptarnavimas neapima tokių darbų kaip prietaiso reguliavimas, valymas ir kt., kurie aprašyti prietaiso naudojimosi instrukcijose, taip pat prietaiso instaliavimo, prietaiso išmontavimo remontui ir sumontavimo.

Garantinis aptarnavimas netaikomas buitinių elektros prietaisų defektams, atsiradusiems:

• transportavimo metu;
• neatsargaus ar neteisingo naudojimo metu;
• dėl elektros srovės tiekimo tinklų sutrikimų;
• dėl pašalinių objektų sukeltų trumpų sujungimų;
• dėl netinkamos kokybės vandens naudojimo;
• dėl tam neskirtų cheminių medžiagų naudojimo;
• dalims, kurios normaliai susidėvi naudojantis prietaisu ir jų darbo trukmė priklauso nuo prietaiso eksploatavimo intensyvumo - dulkių maišeliams, filtrams, šepečiams, antgaliams, lemputėms, maitinimo, kaitinimo elementams, dalims iš stiklo, keramikos, tekstilės ir popieriaus;
• plastmasinėms dalims, kurių padėtis keičiama rankomis;
• apsaugos įrangai, sugedusiai dėl neteisingo pastatymo ir įrengimo, ne taip kaip nurodyta montavimo schemoje, jei prietaisą remontavo tam neįgaliotas asmuo.

Garantinis aptarnavimas neapima tokių darbų kaip prietaiso reguliavimas, valymas ir kt., kurie aprašyti prietaiso naudojimosi instrukcijose, taip pat prietaiso instaliavimo, prietaiso išmontavimo remontui ir sumontavimo. 

Kaitlenčių prijungimas nėra itin paprastas veiksmas, todėl rekomenduojame kreiptis į sertifikuotus specialistus, kurie už keliolika eurų prijungs kaitlentę kokybiškai ir patikimai, o svarbiausia, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, kuriuos jie tikrai gerai išmano.Elektrines kaitlentes galima pasijungti ir patiems, tuo tarpu dujines turi pajungti tik dujotekio specialistai. Jei vis dėlto manote, kad elektrikas nereikalingas ir tai galite padaryti patys, turėkite omenyje keletą dalykų.

Trifazė ar vienfazė?

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse elektra namams tiekiama dviem linijomis vienos fazės 230 V įtampa arba trijų fazių 400 V įtampa. Ar jūsų namuose yra trifazis įvadas? Susisiekite su savo elektros tiekėju (Ignitis) ir pasitikslinkite. Jeigu yra, tada nuo jungilkio atveskite laidą iki tos vietos, kur numatote statyti kaitlentę.
Vienfazis elektros įvadas tikrai yra, tačiau prijungti itin galingą kaitlentę prie jo gali būti sudėtinga. Čia reiktų pasikonsultuoti su elektriku, ar tai įmanoma jūsų namuose. Esmė ta, kad kaitlentė naudoja daug energijos ir jai reikalinga nešokinėjanti didelė įtampa. Jei prie vieno įvado prijungsite daugiau prietaisų vienu metu, galimi srovės šokinėjimai ir gedimai. Nuolatos „išmušantys“ saugikliai jungiklių dėžutėje tikrai nėra labai malonu, todėl elektros instaliacija turėtų būti pasirūpinama iš anksto.

Trifazis pajungimas

Prijungti galima dviem būdais:

1. Sujungti laidus tiesioginiu būdu.Kaitlentės parduodamos su „pliku“ laidu. Dažniausiai tai 5 gyslų trifazis laidas. Jei jungiate tik vieną kaitlentę, reikia visus laidus sujungti pagal spalvas juos susukant ir tinkamai izoliuoti vienas nuo kito. Ar tai bus izoliacinė juosta, ar specialūs užsukami antgaliai, ar kišami jungikliai – jūsų pasirinkimas. Svarbu, kad laidai būtų tinkamai izoliuoti.
2. Sujungti laidus naudojant specialią kaitlenčių prijungimo dėžutę. Tai specialios dėžutė su kaladėle, kurioje prijungiami vis laidai. Kad nereikėtų liestis prie įvado, pakanka kaitlentės laidą prijungti prie išorinės kaladėlės pusės ir uždengti apsauginį dangtelį. Jokios papildomos izoliacijos nereikia.

Ir vienu, ir kitu atveju būtina laikytis saugumo reikalavimų. Trifazio įvado elektros nuotėkis žmogui gali būti mirtinas, todėl būtina naudoti specialią apsaugą – specialias pirštines, avalynę. Dėl to ir rekomenduojama čia samdyti meistrus, puikiai suprantančius elektros keliamus pavojus ir žinančius būdus, kaip apsisaugoti save ir turtą elektros instaliacijos sujungimo klaidos atveju.

Jei namuose nėra trifazio įvado, kaip pajungti kaitlentę?

Elektrikai žino keletą būdų, kaip tai padaryti, tačiau tokios gudrybės ne visada yra patikimos. Paprasčiausias būdas – įsigyti indukcinę kaitlentę. Ji prijungiama į vienfazės įtampos tinklą paprasčiausiu jungikliu. Trifazis įvadas indukcinei kaitlentei tikrai nereikalingas dėl jos veikimo principų. Primename, kad indukcinės kaitlentės neturi daug energijos reikalaujančių šildymo elementų. Jos šildo puodo apačią sukurdamos tam tikrą magnetinį lauką, o ne kaitindamos kaitlentės paviršių. Dėl to jos nėra itin galingos ir reiklios energijos. Kai galia nedidelė, didelės įtampos irgi nereikia, pakanka paprasto vienfazio įvado.

Jungti prie vienfazio tinklo taip pat galima dviem būdais:

1. Sujungiant laidus tiesiogiai. Aišku, būtinas tinkamas laidų izoliavimas.
2. Sumontuojant paprastą jungiklį ir įkišant į rozetę. Reikės papildomai įsigyti kištuką, jei jis nepridedamas perkant indukcinę kaitlentę. Jį prijungti reikia tiesiog priveržiant kontaktus.

Čia elektriko pagalbos gali ir neprireikti, nes prijungti kištuką ar sujungti laidus gali visi suaugę žmonės, peržiūrėję keletą mokomųjų vaizdelių iš populiaraus socialinio tinklo.

Laidai paprastai nėra judinami keletą metų, todėl būtina juos gerai sugungti, kad nekiltų trumpas sujungimas. Ar minėjome, kad rekomenduojame tokius dalykus patikėti profesionaliems elektrikams?..

Elektrinės kaitlentės pajungimas surašytas ir kaitlentės montavimo instrukcijoje. O dujines kaitlentes visada aptikėkite tik specialistams, nes jie prižiūri, kad viskas būtų atlikta teisingai. Klaidos kaina gali būti labai didelė, todėl nerekomenduojama prie dujotekio dirbti patiems.

Kaitlentės išsirinkimas neturėtų būti didelis galvos skausmas, nes jos gana vienodos. Taip mano dauguma žmonių, pirmą kartą pirkdami kaitlentę. Atskleisime paslaptį – viskas kur kas sudėtingiau ir reikia gerokai pasukti galvą, kol išsirinksite sau tinkamą. Pateikiame keletą svarbiausių momentų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį renkantis kaitlentes.

Kaitlentė ar viryklė?

Kartais žodžiai susipina ir pardavėjai nebežino, ko jums iš tikrųjų reikia. Renkantis kaitlentę svarbu jos nevadinti virykle. Tai du skirtingi dalykai. Viryklės yra dažniausiai pastatomos ant grindų. Kaitlentės – statomos arba įmontuojamos į stalviršį. Dėl to lietuviškai jas ir vadiname kait-lenta. Ji plokščia, o ne didelė ir kartais griozdiška, kaip senovinio tipo dujinės ar elektrinės viryklės.

Dujinė ar elektrinė kaitlentė?

Jei namuose yra virtuvės šefas, greičiausiai kaitlentė yra dujinė. Taip, šefai vertina gyvą liepsną, nes moka ją pažaboti. Jei jums dar tolokai iki restorano šefo ir nelabai mėgstate atviros ugnies, arba turite mažų vaikų, pasirinkimas akivaizdus – elektrinės kaitlentės. Dujinės kaitlentės paprastai yra keturių skylių, tačiau pasitaiko ir mažesnių – 2 skylių. Jos prijungiamos nuo dujotekio arba dujų baliono. Patiems jungti dujinę kaitlentę nerekomenduojama – tai turi padaryti dujų tiekimo specialistai.

Elektrinės kaitlentės prijungimą taip pat rekomenduojama patikėti specialistams, nes ji neturi įprastos rozetės, kaip kiti buities prietaisai.

Kaip kaitlentės veikia?

Standartinės dujinės kaitlentės turi specialų ketaus ar kito metalo lydinio rėmą virš korpuso, ant kurio dedami puodai ir keptuvės puodai. Per specialias galvutes leidžiamos dujos. Prisukus vožtuvą galima reguliuoti paduodamų dujų kiekį ir taip padidinti ar sumažinti ugnį.
Tradicinė keramikinė kaitlentė veikia panašiai, kaip ir elektrinė viryklė – jos korpuse sumontuoti apvalūs kaitinimo elementai, kurie įkaitina keramikinį paviršių toje vietoje, po kuria jie sumontuoti. Taip šildomas ir puodo dugnas.

Indukcinė kaitlentė šildymo elementų neturi. Ji skleidžia specialų magnetinį lauką, kuris įkaitina metalinius paviršius. Taigi puodo ar keptuvės dugnas turi būti geležinis, o ne aliuminis. Tokiu būdu jis kaista ir šildo maistą. Nuo dugno sušyla puodo šonai, o taip pat ir speciali keraminė danga ant kaitlentės. Ji nesušyla tiek, kad nudegtų rankos, tačiau reikia būti atsargiems liečiant patį puodą.

Kaitlentės saugumas – prioritetas Nr. 1!

Jei šeimoje yra mažų vaikų arba jų turi atsirasti artimoje ateityje, jums reikalinga elektrinė indukcinė kaitlentė. Paprastai kaitlentės gali būti keramikinės ir indukcinės. Keramikinė turi šildymo elementą, kuris įkaitina ne tik puodą ar keptuvę, bet ir pačią keramikinę dangą. Daugumoje šiuolaikinių keramikinių kaitlenčių yra net speciali funkcija, kuri išjungia kaitlentę, jei ant jos niekas nevyksta 2 valandas. Taip siekiama apsaugoti ją nuo perkaitimo ir gaisro. Taip pat kaitlentės išsijungia, jei pajunta, kad išsiliejo skystis, nesvarbu, ar jis iš puodo, ar iš kempinės, kuria valote – kaitlentė tiesiog išsijungia saugumo sumetimais. Indukcinė kaitlentė yra daug saugesnė, nes ji neįkaitina dangos, o magnetinis laukas kaitina tik puodo apačią. Dėl to net ir nuėmus puodą nuo kaitlentės, galima drąsiai dėti ranką – nenusideginsite nei jūs, nei jūsų vaikai. Tiesa, puodas bus įkaitęs, tad „eksperimentai“ su kaitlente neturėtų būti labai dažni.

Kaitlenčių praplėtimo zonos

Tradicinė kaitlentė turi 4 „skyles“. Bet ne visada „skylės“ atitinka puodo dydį. Dabar galima maistą gaminti didelėse 32 centimetrų skersmens keptuvėse (standartiškai gaminama didelėse 28 cm skersmens keptuvėse). Taip pat yra ir kvadratinių indų – dažniausiai troškintuvų, kuriuos uždėjus ant apvalios „skylės“ kaitinamas bus ne visas dugnas. Tam reikalui yra kaitlenčių išplėtimo zonos. Keliais paspaudimais galima išplėsti kaitinamą plotą, ir jūsų maistas bus ruošiamas tolygiai.

Beje, pamažu „skyles“ keičia kryželiai, žymintys, kur reikia padėti puodą ar keptuvę. Tai aktualu indukcinėms kaitlentėms, nes keramikinės vis dar turi pažymėtus apskritimus, kurie atstoja kaitinimo elemento ribas.

Elektros sunaudojimas

Keramikinė kaitlentė paprastai jungiama prie trijų fazių elektros linijos („trifazio“). Indukcinei kaitlentei pakanka paprastos vienos fazės linijos. Akivaizdu, kad tai gali būti nebloga išeitis nuomojamame bute įsirengiant šiuolaikišką virtuvę. Elektros taupymas taip pat yra indukcinių kaitlenčių pusėje, nes jų efektyvumo koeficientas yra aukštesnis. Tai reiškia, kad mažiau energijos yra paleidžiama vėjais. Tiksliau šildomu oru, kuris iš karto išmetamas per gartraukį lauk.

Kaitlentės dydis

Renkantis kaitlentę riktų atkreipti dėmesį į jos išmatavimus. Dabar yra ir labai nedidelių dviejų „skylių“ kaitlenčių mažoms virtuvėms vos 30 cm pločio. Tradiciškai 4 „skylių“ kaitlentėms reiks rezervuoti 60-80 cm stalviršio pločio. Pirkdami kaitlentę jau esamai virtuvei, būtinai pasimatuokite gartraukį. Rekomenduojama, kaitlentės plotis turi būti mažesnis už gartraukio plotį. Taip bus surenkama daugiau garų.
Kaip padidinti ir taip didelę kaitlentę? Šalia standartinės kvadratinės 4 skylių kaitlentės įsigykite papildomai 2 „skylių“ kaitlentę ir ją įmontuokite šalimais. Taip turėsite 6 skyles maisto gaminimui. Arba yra kita alternatyva – nešiojamos indukcinės mini kaitlentės. Jo kainuoja nedaug ir gali būti vienos arba dviejų „skylių“. Aišku, gartraukis atitinkamai irgi turi didėti.

Ar kaitlentė pastatoma ar įleidžiama, su rėmeliu ar be, valdymas lietimu ir kiti dalykai kai kam gali pasirodyti svarbesni už mūsų išvardintus. Svarbiausias patarimas, kaip išsirinkti kaitlentę – naudokitės sveiku protu ir visada įsivaizduokite ant kaitlentės sukrautus visus puodus. Jei susitvarkysite jūs, susitvarkys ir kaitlentė.
Beje, kaina į pasirinkimo argumentus neįtraukta specialiai – ji priklauso nuo kiekvieno iš pirkėjų skaičiavimo sugebėjimų. O paskaičiuoti atsipirkimą gana individualu, nes viskas priklauso nuo to, kaip dažnai gaminsite maistą ir kokie jo kiekiai bus reikalingi.
iklauso nuo kiekvieno iš pirkėjų skaičiavimo sugebėjimų. O paskaičiuoti atsipirkimą gana individualu, nes viskas priklauso nuo to, kaip dažnai gaminsite maistą.

Platus kaitlenčių pasirinkimas

Pirkėjų gide galite susipažinkite ir su kitais mūsų naudingais bei praktiškais patarimais, kurie padės išsirinkti Jus dominančią techniką.